Trauma


Nusikalstamų veikų aukoms tenka susidurti su įvairiomis psichologinėmis reakcijomis.

Nors dauguma žmonių žino nusikalstamų veikų fizines ir finansines pasekmes, trauminėms patirtims ir jų padariniams dažnai skiriama mažiau dėmesio. Tad ne visi žino, kokie tie padariniai gali būti ir kaip jie gali paveikti nusikalstamų veikų aukas.

Visos psichologines traumas išgyvenančios nusikalstamų veikų aukos savo situaciją apibūdina tokiai žodžiais: “Dabar viskas kitaip nei anksčiau”.
Kai asmens fizinei ar psichologinei gerovei iškyla pavojus, arba kai ši gerovė pažeidžiama, toks patyrimas ar tikėtinas pasikėsinimas tai padaryti gali būti laikomi trauminiu įvykiu. Žmonės atsiduria situacijoje, kuri jiems atrodo beviltiška ir kurioje jie jaučiasi bejėgiai. Toks bejėgiškumo pojūtis gali turėti ilgalaikį poveikį asmens savęs ir pasaulio suvokimui – aplinka gali atrodyti nebesaugi ir kilti nerimas, kad galbūt asmuo nieko negali padaryti, kad vėl pasijustų saugiu šioje aplinkoje.

Nusikalstamas veikas patyrę žmonės gali visam laikui prarasti pasitikėjimą kitais. Kai kurioms nusikalstamų veikų aukoms po nusikalstamų veikų aplinkinių elgesys gali atrodyti įtartinai, o tai gali sukelti atsiribojimą nuo šeimos, draugų ir socialinės aplinkos.

Nusikalstamų veikų aukos gali jausti psichosomatinius simptomus (t.y. emocinio streso sukeltas fizines reakcijas). Tam tikri dirgikliai (pvz.: tam tikri garsai) gali aukai priminti patirtą nusikalstamą veiką, iššaukti ne tik prisiminimus apie įvykį, bet ir su tuo įvykiu susijusias fizines reakcijas – pagreitėjusį širdies ritmą ar pakilusį kraujo spaudimą. Tokios reakcijos ilgainiui gali sukelti antrinių sunkumų (pvz.: hipertenziją).

Kitas dažnas simptomas, kurį patiria nusikalstamų veikų aukos, yra chroniškas neigiamas požiūris į ateitį. Tai gali pasireikšti pasyvesniu elgesiu ar sumenkusia saviverte.

Stadijos

Trauminis įvykis gali sukelti šoką, nerimastingumą, dezorientaciją, liūdesį, negebėjimą priimti svarbios informacijos, pyktį ar sąstingį ir tokie pojūčiai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Sekanti yra simptomų stadija, kuri gali trukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Šios stadijos metu prasideda nusikalstamos veikos sukeltos intensyvios stresinės reakcijos, tokios kaip gili neviltis, depresija, bejėgiškumas ir beviltiškumas ateičiai. Kai kurios aukos patiria kaltės jausmą arba, atvirkščiai, smurtinius ir (ar) kaltinimų protrūkius visų, kurie galėjo būti atsakingi už nusikalstamą veiką, atžvilgiu.

Paskutinė stadija – atsigavimas. Kai kurie asmenys šios stadijos metu pajunta pagerėjimą po trauminio įvykio sukeltų reakcijų. Nepaisant to, gali užtrukti, kol asmuo galės pilnai suvokti išgyventą trauminį įvykį, kuris ir toliau gali turėti reikšmingą poveikį tiek nusikalstamos veikos aukai, tiek aplinkiniams.

Potrauminio streso sindromas (PTSS)

Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO), Potrauminio streso sutrikimas yra apibūdinamas kaip atsakas į trauminį įvykį ar situaciją (trumpalaikę ar ilgalaikę), kurios metu kyla rimta grėsmė asmens (ar jo artimojo) gyvybei ar sveikatai.

Dažniausiai pasitaikantys PTSS simptomai yra pakartotiniai trauminio įvykio prisiminimai, su trauminiu įvykiu susijusių vietų ar įvykį primenančių užuominų vengimas, besitęsianti dirglumo būsena. Taip pat dažnas nuolatinis baimės jausmas bei psichosomatiniai skausmai.

Daugiau informacijos apie PTSS galite rasti Lietuvos traumų psichologijos asociacijos tinklaraštyje.

Nuo nusikalstamų veikų gali nukentėti kiekvienas Nusikaltimų aukų teisės Baudžiamasis procesas Kas yra kas baudžiamajame procese


ŽEMĖLAPIS

Į viršų Žemėlapis Išeiti