Teisė į kompensaciją


Teisingumas reikalauja, kad tiems, kas patiria žalą ir nuostolius dėl nusikalstamų veikų, šie nuostoliai ir žala būtų atlyginti. Pareiga atlyginti žalą ir nuostolius tenka kaltininkui. Tačiau kai kuriais atvejais valstybė turi kompensuoti žalą, kai žalos ir nuostolių atlyginimo nepavyksta išsireikalauti iš kaltininko.

Kai žalą turi atlyginti kaltininkas

Kalti nusikalstamos veikos padarymu asmenys privalo atlyginti jų padarytą nusikalstamą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę.

Paprastai žalos atlyginimo reikalaujama baudžiamajame procese. Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, byloje turėtumėte pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys paprastai pareiškiamas iškart po to kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą rinkti ir įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį. Civiliniai ieškiniai gali būti pareikšti ir vėliau, tačiau tik prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui.

Kaip minėta, Jūs galite reikalauti, kad kaltininkas atlygintų ir turtinę, ir neturtinę žalą. Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais galima reikalauti, kad kaltininko padarytą žalą atlygintų kiti asmenys (pvz.: tėvai turėtų padengti jų nepilnamečių vaikų pavogto turto išlaidas, įmonė turėtų padengti žalą, padarytą dėl jų samdomų vairuotojų sukeltų eismo įvykių ir pan.). Tokius asmenis taip pat turėtumėte nurodyti pareikštame civiliniame ieškinyje civiliniais atsakovais.

Turtinę žalą sudaro žala, padaryta tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (pvz., prarasto turto vertė, vaistų kaina ir t.t.) ir pajamos, kurių negavote dėl nusikalstamos veikos (nuostoliai, pvz.: atlyginimai, kurių negavote, nes negalėjote dirbti). Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Jei byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kokia žala turi būti atlyginta ir kokios sumos turi būti sumokėtos nukentėjusiajam. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali arba atmesti civilinį ieškinį (jei teismas nusprendžia, kad kaltinamasis nepadarė jam ar jai inkriminuotų veikų) arba palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, t.y. palikti jį spręsti civilinio proceso tvarka (jei teismas nusprendžia, kad inkriminuotos veikos nebuvo nusikalstamos). Tokiu atveju Jūs turėtumėte teisę pakartotinai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei nuteistasis ar kiti asmenys, turintys pareigą atlyginti Jūsų patirtą žalą, neatlygina jos savo noru, turėtumėte kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir su juo kreiptis į antstolį.

Kai smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą atlygina valstybė

Valstybė moka kompensacijas nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų tais atvejais, kai nuteistasis neatlygina žalos, o antstoliai neturi realių galimybių išieškoti padarytą žalą.

Kompensacijos išmokamos tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Norėdami gauti kompensaciją, turite užpildyti nustatytos formos prašymą (prašymo forma) ir jį pateikti Teisingumo ministerijai. Prašymą dėl kompensacijos galima pateikti per 10 metų nuo nusikaltimo padarymo. Įstatymai taip pat nustato, kad tam tikrais išimtiniais atvejais Jūs galite kreiptis dėl kompensacijos avansu, t. y. prieš priimant nuosprendį byloje (prašymo forma). Tai tikrai išimtiniai atvejai, kai reikia padengti būtiniausiais išlaidas (su sveikatos grąžinimu susijusios būtinos išlaidos, laidojimo išlaidos, pajamos, kurios būtų buvusios gautos, jei nusikalstama veika nebūtų buvus padaryta).

Nuo nusikalstamų veikų gali nukentėti kiekvienas Nusikaltimų aukų teisės Baudžiamasis procesas Kas yra kas baudžiamajame procese


ŽEMĖLAPIS

Į viršų Žemėlapis Išeiti