- Nuo nusikalstamų veikų gali nukentėti kiekvienas
- Nusikaltimų aukų teisės
- Teisė į informaciją
- Teisė gauti patvirtinimą kad buvo pateiktas skundas pranešimas ar pareiškimas
- Teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu
- Teisė gauti pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims paslaugas
- Teisė būti išklausytam
- Nukentėjusiojo teisės kai ikiteisminis tyrimas baigiamas nepareiškiant kaltinimų
- Teisė į mediaciją
- Teisė į teisinę informaciją ir apsaugą
- Teisė gauti turėtų išlaidų atlyginimą
- Teisė atgauti turtą
- Teisė į kompensaciją
- Teisė į apsaugą
- Teisė į privatumą
- Kitose Europos Sąjungos valstybėse reziduojančių nukentėjusiųjų teisės
- Baudžiamasis procesas
- Kas yra kas baudžiamajame procese
- Nukentėjusysis
- Teisėjas
- Prokuroras
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnas
- Teisiamojo posėdžio sekretorius
- Teismo savanoris
- Įgaliotasis nukentėjusiojo atstovas (advokatas)
- Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą
- Nukentėjusįjį lydintis asmuo
- Pagalbos aukoms specialistas
- Įtariamasis ir kaltinamasis
- Įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas (advokatas)
- Liudytojas
- Ekspertai ir specialistai
- Vertėjas
- Psichologas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas
- Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas
Teisė į apsaugą
Nukentėjusieji ir jų šeimų nariai turi teisę į apsaugą nuo grasinimų keršyti ir keršto, pakartotinių nusikalstamų veikų. Kiekvienam turi būti garantuota teisė jaustis saugiai, tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudijant teisme.
Pirmiausia, turėkite omenyje, kad kiekvienas tiek kaltininko, tiek bet kurio kito asmens bandymas priversti Jus duoti neteisingus parodymus yra nusikaltimas. Nusikaltimu tokiais atvejais laikoma bet kokia prieš Jus nukreipta fizinė ar psichinė prievarta, apgaulė, ar bet koks kitoks bandymas Jus paveikti. Todėl, susidūrę su tokiu spaudimu, nedelsdami praneškite apie tai policijai ar kitai teisėsaugos institucijai. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad bet koks kaltininko bandymas paveikti nukentėjusįjį ar liudytoją yra laikomas pakankamu pagrindu kaltininkui taikyti kardomąsias priemones, įskaitant ir suėmimą.
Antra, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai patys turi imtis iniciatyvos nustatyti ar Jums nekyla grėsmė dėl Jūsų pozicijos baudžiamajame procese. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą turi būti atliktas Jūsų specialiųjų apsaugos poreikių vertinimas. Todėl pirmos apklausos metu Jūsų bus klausiama tiesiogiai su patirta nusikalstama veika nesusijusių klausimų apie Jūsų gyvenimo sąlygas, kitas asmenines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo tokius klausimus užduoti, taip išsiaiškinti ar Jums nekyla grėsmė ir užkirsti kelią tokiai grėsmei.
Kardomosios priemonės
Nukentėjusiųjų ir liudytojų apsauga gali būti užtikrinta taikant kardomąsias priemones įtariamiesiems ir kaltinamiesiems.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato daugelį kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą (elektroninį monitoringą), namų areštą, įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiuoju ir t.t. Griežčiausia kardomoji priemonė yra suėmimas. Ilgiausias suėmimo terminas ikiteisminio tyrimo metu yra 9 mėnesiai, tačiau ypatingais atvejais gali tęstis ir 18 mėnesių. Suėmimas teisminio nagrinėjimo metu gali būti dar ilgesnis, tačiau bendras suėmimo terminas viso proceso metu negali viršyti dviejų trečdalių laisvės atėmimo bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnyje, pagal kurį pareikšti kaltinimai.
Suėmimą gali skirti tik teismas. Ikiteisminio tyrimo metu teismas gali skirti suėmimą tik jei dėl to į teismą kreipiasi prokuroras. Įstatymai neįtvirtina nukentėjusiojo teisės kreiptis į teismą su prašymu suimti įtariamąjį nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau įstatymuose yra bendro pobūdžio norma, kad nukentėjusysis gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą su bet kokiu prašymu. Tad, jei manote, kad turi būti kreipiamasi į teismą taikyti suėmimą, galite pateikti atitinkamą prašymą prokurorui, o atsisakymą skųsti vyresniajam prokurorui.
Įstatymai reikalauja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kiekvieną kartą praneštų nukentėjusiesiems kai įtariamieji sulaikomi ir atsiklaustų, ar nukentėjusieji nori būti informuoti kai suimtasis paleidžiamas ar pabėga. Visgi, toks pranešimas nėra privalomas, jei jis apsunkintų bylos ikiteisminį tyrimą.
Specialiosios apsaugos priemonės
Įstatymai numato daug specialių procesinių priemonių, skirtų užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą baudžiamojo proceso metu. Šios priemonės taikomos atlikus nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Tokie vertinimai atliekami kiekvienoje byloje. Žinoma, tai nereiškia, kad ir specialiosios apsaugos priemonės taikomos kiekvienoje byloje. Įstatymai įtvirtina formalius pagrindus, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai turi tokias specialias apsaugos priemones skirti. Įstatymai atskirai nenumato nukentėjusiojo teisės reikalauti jam ar jai taikyti specialiąsias apsaugos priemones. Tačiau į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorus galima kreiptis su bet kokiu prašymu, tad prašymas taikyti specialiąsias apsaugos priemones yra įmanomas. Įstatymai visgi numato kai kurių kategorijų nukentėjusiųjų teisę reikalauti jiems taikyti visišką arba dalinį anonimiškumą.