Nusikaltimų aukų teisės

Teisė į informaciją

​ Teisė į informaciją yra labai svarbi, nes tik gerai žinantys savo teises žmonės gali būti pilnaverčiai baudžiamojo proceso dalyviai. Be to, Jūs turėtumėte atsiminti, kad turite atitinkamas teises net jei nuspręstumėte nepranešti apie patirtą nusikalstamą veiką teisėsaugai. Informacija Jums visada turi būti pateikiama paprastai ir suprantamai. Jei nesuprastumėte kažkurios pateiktos informacijos, nedvejodami tai pripažinkite. Jūs neprivalote išmanyti teisės normų ir suprasti teisinių terminų. Tuo tarpu Jus informuojantys valstybės pareigūnai turi užtikrinti, kad Jūs pateikiamą informaciją suprastumėte, privalo ją išaiškinti. Pagalbos nusikaltimų aukoms organizacijos taip pat yra svarbus informacijos šaltinis. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybos gali Jums patarti apie Jūsų teises, kaip jomis pasinaudoti ir kur rasti daugiau reikalingos informacijos. Kai kurios šių teisių yra plačiau aptariamos kituose šio tinklalapio skirsniuose.

Atviras

Teisė gauti patvirtinimą kad buvo pateiktas skundas pranešimas ar pareiškimas

​ Kai pranešate apie nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigai, pareigūnai nedelsdami turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau išimtiniais atvejais įstatymai numato 10 dienų terminą ikiteisminio tyrimo įstaigoms patikrinti, ar nėra visiškai akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas negalimas – akivaizdu, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, arba yra kitų kelią ikiteisminiam tyrimui užkertančių priežasčių (pvz., kaltininkas jau anksčiau yra buvęs nuteistas už nusikaltimą, dėl kurio kreipėtės, arba jau yra suėjęs senaties terminas ir t.t.). Atminkite, įstatymai nereikalauja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę Jūsų kreipimąsi, patvirtintų, kad jis buvo gautas. Kita vertus, Generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose įtvirtinama, kad Jūs galite reikalauti savo kreipimosi kopijos su žyma, kad jis buvo užregistruotas. Jei į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl patirtos nusikalstamos veikos kreipsitės oficialiai (pasirašysite kreipimąsi arba nuvykęs į įstaigą, arba elektroniniu parašu internetu), Jums bus pranešta apie dėl Jūsų kreipimosi priimtus sprendimus – tiek tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo būtų nuspręsta nepradėti. Vieną iš šių sprendimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Jūsų kreipimosi. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūs turite teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą prokurorui, o tuo atveju, jei prokuroras sprendimo nepakeis, galite jį apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau skundų pateikimo terminas yra gana trumpas – abiem atvejais tik 7 dienos. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatymai įtvirtina asmens, kuris kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teisę susipažinti su duomenimis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Atviras

Teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu

​ Baudžiamasis procesas Lietuvoje vyksta lietuvių kalba, net jei baudžiamojo proceso dalyviai lietuvių kalbos nesupranta. Tačiau viso baudžiamojo proceso metu lietuvių kalbos nesuprantantiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta teisė į vertimą. Jei nukentėjusysis nemoka lietuviškai, jis turi teisę gauti vertėjo, kalbančio ir lietuvių, ir nukentėjusiojo šalies kalba, paslaugas. Visi byloje dalyvaujantys pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai) patys privalo nustatyti ar reikalinga vertėjo pagalba ir turi kreiptis vertėjo paslaugų net jei nukentėjusysis tokių paslaugų neprašo. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatymai negarantuoja, jog Jums bus suteiktos vertimo į Jūsų gimtąją kalbą paslaugos. Įstatymai įtvirtina, kad vertimas yra pakankamas, jei išverčiama į vieną iš Jums suprantamų kalbų. Tos pačios taisyklės galioja ir rašytiniams dokumentams. Įstatymai nustato, kad kiekvienas dokumentas gali būti pateiktas pareiškėjo gimtąja kalba arba kita pareiškėjui suprantama kalba, t. y. valstybės pareigūnai gali paprašyti Jūsų pateikti dokumentą kita nei Jūsų gimtąja kalba tuo atveju, jei sunku surasti vertėją, galintį išversti jį iš Jūsų gimtosios kalbos. Vertimo žodžiu ir raštu paslaugos yra nemokamos.

Atviras

Teisė gauti pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims paslaugas

​ Žmonių, žinančių, kaip elgtis nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, pagalba nusikaltimų aukoms yra labai svarbi. Įstatymai garantuoja nusikaltimų aukoms teisę kreiptis emocinės, teisinės, techninės ir kitokios pagalbos. Jei esate smurto šeimoje auka, turėtumėte susisiekti su vienu iš specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, jų sąrašas pateiktas čia. Jei nukentėjote nuo prekybos žmonėmis, turėtumėte susisiekti su viena iš nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą šių nusikaltimų aukoms, jų sąrašas pateiktas čia. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjo vaikas, verta kreiptis pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jos regioninių padalinių sąrašas pateiktas čia. Jei nukentėjote nuo bet kurios kitos nusikalstamos veikos, galite kreiptis į bet kurią pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybą, jų sąrašas pateiktas čia. Pirmojo kontakto institucijos (policija, prokuratūra, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos įstaigos) taip pat privalo pačios per vieną dieną pranešti pagalbos tarnyboms apie Jūsų patirtą nusikalstamą veiką, jeigu Jūs to pageidaujate. Tokiu atveju atitinkama pagalbos tarnyba pati privalo susisiekti su Jumis ne vėliau kaip kitą dieną po to kai gavo minėtą pranešimą. Pagalbos tarnyba privalo įvertinti Jūsų individualius poreikius ir parengti akredituotos pagalbos priemonių įgyvendinimo planą – numatyti kokia pagalba kada turi būti suteikta. Pagalbos tarnybos teikia emocinę ir psichologinę pagalbą, padeda nukentėjusiems asmenims susisiekti su kitomis (teisėsaugos ir ne tik) institucijomis, palydi nukentėjusius asmenis į kitas (teisėsaugos ir ne tik) institucijas, taip pat padeda spręsti įvairius probleminius klausimus, susijusius su patirtomis nusikalstamomis veikomis, pvz., kaip nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ar teismą, kaip pataisyt nusikaltimu sugadintas būsto duris, kaip kreiptis socialinio draudimo išmokų.

Atviras

Teisė būti išklausytam

​ Nukentėjusieji turi teisę būti išklausyti ir pateikti informaciją, kuri gali būti svarbi tyrimui, bei pateikti įrodymus. Pirma, pranešdami apie patirtą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigai, Jūs turėtumėte pasinaudoti galimybe pateikti jai kuo daugiau svarbių detalių apie padarytą nusikalstamą veiką, taip pat perduoti visus turimus daiktus, kurie galėtų padėti įrodyti kas buvo kaltininkas. Vėliau nukentėjusieji yra kviečiami į apklausas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Per apklausas galima pateikti ir naujų, anksčiau neminėtų nusikalstamos veikos, nuo kurios nukentėjote detalių. Svarbu jokių detalių nenutylėti, jei apie jas klausiama. Žinoma, jei kažką pamiršote ir todėl nepapasakojote bylą tiriančiam pareigūnui, Jūs negalite būti dėl to smerkiami. Bet, jei prisimintumėte vėliau, būtinai apie tai praneškite. Jei nukentėjusysis yra nepilnametis, ikiteisminio tyrimo metu jo apklausą turi atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tokiais atvejais nukentėjusysis paprastai nebekviečiamas pateikti parodymų teisme, užtenka kad teisme perskaitomas ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos protokolas. Tačiau dažnai teisminio nagrinėjimo metu išaiškėja, kad nukentėjusiajam būtina užduoti papildomus klausimus, tad jis ar ji kviečiami liudyti teismo posėdyje.

Atviras

Nukentėjusiojo teisės kai ikiteisminis tyrimas baigiamas nepareiškiant kaltinimų

​ Jei ikiteisminis tyrimas baigiamas prokurorui nusprendus, kad surinktų įrodymų nepakanka kaltinimams įtariamajam pareikšti, arba nėra nustatyta kas padarė nusikalstamą veiką, ir nėra galimybių surinkti daugiau įrodymų, prokuroras turi priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą ir privalo pranešti Jums kaip nukentėjusiajam apie tokį sprendimą. Jūs turite teisę apskųsti tokį sprendimą vyresniajam prokurorui per 20 dienų nuo tada, kai Jums apie jį buvo pranešta. Jei vyresnysis prokuroras patvirtina tokį sprendimą, Jūs turite teisę jį apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vėlgi, Jūs taip pat turite 20 dienų skundui pateikti. Jūs taip pat turite teisę apskųsti Jūsų netenkinantį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, tačiau skundui pateikti skiriamos tik 7 dienos. Įstatymai nustato, kad nukentėjusieji turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgti reikėtų į tai, kad paprastai prokurorų sprendimai sustabdyti arba nutraukti ikiteisminius tyrimus būna tinkamai pagrįsti, todėl, nusprendus tokį sprendimą apskųsti, geriausia būtų, jei Jūsų interesus atstovautų advokatas ar bent pasikonsultuotumėte su profesionaliu teisininku. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad sustabdyti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai gali būti atnaujinti vėliau, jei paaiškėja kad yra galimybių bylą ištirti.

Atviras

Teisė į mediaciją

​ Neatsargių, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų bylose (pavyzdžiui, jei nukentėjote nuo grasinimo, vagystės be kvalifikuojančiųjų požymių, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ar kurio kito iš daugelio nusikaltimų) įstatymai leidžia nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikyti ir taip užbaigti baudžiamąją bylą. Susitarimą dėl susitaikymo galima pasiekti bet kuriuo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūsų susitaikymas oficialiai neįpareigotų prokuroro ar teismo nutraukti baudžiamąjį procesą. Visgi dažniausiai, jei kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, baudžiamasis procesas baigiamas. Bendrauti su kaltininku, nuo kurio nukentėjote, nelengva. Todėl tokiose situacijoje teikiamos specialios paslaugos, vadinamos mediacija – taikinamasis tarpininkavimas. Mediacijos metu nešališkas tarpininkas (mediatorius) padeda nukentėjusiajam ir kaltininkui susišnekėti, taip nukentėjusysis gali atskleisti kaltininkui ką reiškia patirti jo padarytą žalą, o kaltininkas gali prisiimti atsakomybę už nusikaltimą. Lengviausias būdas pradėti mediacijos procesą yra kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, kuris vadovauja Jūsų bylai (arba teisėją, nagrinėjantį bylą teisme) ir pasakyti jiems, kad Jus domina mediacija. Tuomet minėti pareigūnai susisiektų su Lietuvos probacijos tarnyba ir ši įstaiga pasiūlytų Jums kvalifikuotą mediatorių. Tuomet minėti pareigūnai susisiektų su Lietuvos probacijos tarnyba ir ši įstaiga pasiūlytų Jums kvalifikuotą mediatorių. Taip pat su mediatoriumi susisiekti galima tiesiogiai, prieš tai net nepasitarus su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru ar teisėju. Kvalifikuotą mediatorių galite rasti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba Lietuvos mediatorių rūmų pateikiamuose sąrašuose. Rinkdamiesi mediatorių atsižvelkite į tai, kad jie specializuojasi skirtingose teisės srityse, todėl geriausia būtų mediatoriumi kviesti specialistą, turintį patirties baudžiamosios justicijos srityje. Atkreipkite dėmesį į tai, kad, jei į bylą mediatorių įtrauktumėt patys, jo paslaugas apmokėti turėtumėte Jūs arba Jūs kartu su kaltininku. Tuo tarpu jei mediatorius, dirbantis Lietuvos probacijos tarnyboje, būtų pakviestas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo, jo paslaugas padengtų valstybė ir Jūs neturėtumėte už jas mokėti. Ši galimybė yra priimtinesnė ir dėl to, kad (kaip buvo minėta aukščiau) mediacijos metu pasiektas susitarimas neįpareigoja prokuroro ar teisėjo nutraukti baudžiamąjį procesą. Jie gali laikytis nuomonės, kad teisingumas reikalauja kaltininkui skirti bausmę. Taigi, valstybės pareigūnų, turinčių priimti sprendimus byloje įsitraukimas į mediacijos procesą suteikia tvirtesnį pagrindą manyti, kad jie priims sprendimą nutraukti bylą, jei Jums pavyks susitarti su kaltininku.

Atviras

Teisė į teisinę informaciją ir apsaugą

Valstybė privalo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų ginti nusikaltimu pažeistas savo teises nepriklausomai nuo nukentėjusiojo socialinės padėties ar kilmės, turimų žinių ir finansinių išteklių. Nukentėjusieji turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą viso baudžiamojo proceso metu. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama dviem būdais. Pirmiausia, pirminę teisinę pagalbą teikia teisininkai, dirbantys savivaldybių administracijose. Kas Jūsų savivaldybėje teikia pirminę teisinę pagalbą galite rasti šiame sąraše. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūs turite teisę gauti pirminę teisinę pagalbą tik toje savivaldybėje, kurioje esat deklaravęs savo gyvenamąją vietą, net jei nuo nusikaltimo nukentėjote kur nors kitur. Kreipdamiesi dėl pirminės teisinės pagalbos Jūs neprivalote pateikti kokius nors dokumentus, rodančius, kad nukentėjote nuo nusikaltimo ar kad Jūsų pajamos yra mažos. Teisę gauti pirminę teisinę pagalbą turi visi Lietuvos gyventojai. Tačiau pirminės teisinės pagalbos apimtis yra gana ribota. Jums bus suteikta reikiama informacija, teisininkas taip pat patars ką turite padaryti baudžiamajame procese. Bet priminę teisinę pagalbą teikiantys teisininkai nerengia procesinių dokumentų, taip pat neatstovauja nukentėjusiųjų interesų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Įstatymai taip pat nustato, kad konsultacijos, teikiamos kaip pirminė teisinė pagalba, negali trukti ilgiau kaip 1 valandą (nebent pats pirminę teisinę pagalbą teikiantis teisininkas nusprendžia kitaip). Be to, tuo pačiu klausimu pirminės teisinės pagalbos galima kreiptis tik vieną kartą. Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, sudarę sutartis su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai rengia procesinius dokumentus, taip pat atstovauja klientų interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kreipdamiesi antrinės teisinės pagalbos turėtumėte užpildyti prašymo formą (ją galite rasti čia) ir ją pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galite gauti tik jeigu baudžiamojoje byloje esate pripažinti nukentėjusiuoju, ir tik tuo atveju, jei dėl nusikalstamos veikos patyrėte žalos. Įstatymai numato išimtį tik smurto artimoje aplinkoje, seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, neapykantos nusikaltimų, teroristinių nusikaltimų, organizuotų grupuočių padarytų nusikaltimų aukoms. Pastarosioms antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, net jei nusikaltimais konkreti žala nukentėjusiajam nepadaryta (tačiau pagalba vistiek gali būti teikiama tik tiems nukentėjusiems nuo šių nusikaltimų, kurie jau yra pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese).

Atviras

Teisė gauti turėtų išlaidų atlyginimą

Išlaidas, kurias patirsite dalyvaudami apklausose ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, padengia valstybė. Jūs turite ikiteisminio tyrimo įstaigai ar teismui pateikti rašytinį prašymą dėl išlaidų kompensavimo, pridėti visus patvirtinamuosius dokumentus (kelionės bilietus, automobilio parkavimo bilietus ir kt.). Atkreipkite dėmesį į tai, kad kreipdamiesi dėl kompensacijos ikiteisminio tyrimo metu turėtumėte paprašyti ikiteisminio tyrimo pareigūno raštu patvirtinti, kad apklausa įvyko ir kad Jūsų nurodytos išlaidos yra patirtos dėl dalyvavimo apklausoje.

Atviras

Teisė atgauti turtą

Tam tikras nukentėjusiajam priklausantis turtas gali būti paimtas, nes jo reikia sėkmingam nusikalstamos veikos tyrimui. Pavyzdžiui, svarbių tyrimui įrodymų gali būti likę aukos automobilyje ar drabužiuose. Įstatymai nustato bendrą taisyklę, kad visi daiktai, paimti iš Jūsų baudžiamojo proceso metu, turi būti grąžinti tik įsiteisėjus nuosprendžiui (t. y. kai apeliacinis skundas nepateikiamas arba kai baigiamas apeliacinio skundo nagrinėjimas). Tačiau Jūs turite teisę pateikti rašytinį prašymą grąžinti savo turtą ir anksčiau, jei Jūsų daiktai jau buvo pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Jei Jūsų turtas Jums bus grąžintas iki baudžiamojo proceso pabaigos, turėsite pasirašyti įsipareigojimą saugoti šį turtą (t. y. jo neparduoti, neišmesti), kol byla bus baigta.

Atviras

Teisė į kompensaciją

Teisingumas reikalauja, kad tiems, kas patiria žalą ir nuostolius dėl nusikalstamų veikų, šie nuostoliai ir žala būtų atlyginti. Pareiga atlyginti žalą ir nuostolius tenka kaltininkui. Tačiau kai kuriais atvejais valstybė turi kompensuoti žalą, kai žalos ir nuostolių atlyginimo nepavyksta išsireikalauti iš kaltininko.

Atviras

Teisė į apsaugą

Nukentėjusieji ir jų šeimų nariai turi teisę į apsaugą nuo grasinimų keršyti ir keršto, pakartotinių nusikalstamų veikų. Kiekvienam turi būti garantuota teisė jaustis saugiai, tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudijant teisme. Pirmiausia, turėkite omenyje, kad kiekvienas tiek kaltininko, tiek bet kurio kito asmens bandymas priversti Jus duoti neteisingus parodymus yra nusikaltimas. Nusikaltimu tokiais atvejais laikoma bet kokia prieš Jus nukreipta fizinė ar psichinė prievarta, apgaulė, ar bet koks kitoks bandymas Jus paveikti. Todėl, susidūrę su tokiu spaudimu, nedelsdami praneškite apie tai policijai ar kitai teisėsaugos institucijai. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad bet koks kaltininko bandymas paveikti nukentėjusįjį ar liudytoją yra laikomas pakankamu pagrindu kaltininkui taikyti kardomąsias priemones, įskaitant ir suėmimą. Antra, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai patys turi imtis iniciatyvos nustatyti ar Jums nekyla grėsmė dėl Jūsų pozicijos baudžiamajame procese. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą turi būti atliktas Jūsų specialiųjų apsaugos poreikių vertinimas. Todėl pirmos apklausos metu Jūsų bus klausiama tiesiogiai su patirta nusikalstama veika nesusijusių klausimų apie Jūsų gyvenimo sąlygas, kitas asmenines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo tokius klausimus užduoti, taip išsiaiškinti ar Jums nekyla grėsmė ir užkirsti kelią tokiai grėsmei.

Atviras

Teisė į privatumą

Nukentėję nuo nusikaltimų asmenys ir jų šeimų nariai turi teisę į privatumą baudžiamajame procese. Pirmiausia, nukentėjusysis gali prašyti, kad visa byla ar jos dalis teisme būtų nagrinėjama neviešai. Teismas gali taip nuspręsti, kai yra tam tikri įstatymuose išvardyti pagrindai: nagrinėjama byla, kurioje kaltinamasis arba nukentėjusysis yra nepilnamečiai, arba nagrinėjama nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui byla, arba kai siekiama užkirsti kelią žinių apie privatų proceso dalyvių gyvenimą paskelbimui, arba siekiama užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas. Antra, net tuo atveju, kai teismo posėdžiai yra vieši, vaizdo ir garso įrašai yra draudžiami, nebent teismas tokius įrašus daryti leidžia. Trečia, nors sprendimai kiekvienoje byloje yra vieši, jie skelbiami nepateikiant visų bylos dalyvių vardų ir kitų asmens duomenų (išskyrus valstybės pareigūnų vardus ir pavardes: teisėjo, prokuroro ir pan.).

Atviras

Kitose Europos Sąjungos valstybėse reziduojančių nukentėjusiųjų teisės

Asmenys, kurie nukenčia nuo nusikalstamų veikų užsienyje, yra itin pažeidžiami. Jie nežino kaip atitinkamoje užsienio valstybėje atrodo baudžiamasis procesas ir kokios pagalbos nusikaltimų aukoms galima tikėtis, nemoka kalbos, kuria vyksta baudžiamasis procesas, o ir pačioje valstybėje, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėję užsieniečiai paprastai būna neilgai, o todėl jiems sudėtinga dalyvauti baudžiamuosiuose procesuose dėl jų patirtų nusikalstamų veikų. Asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų valstybėje, kurioje negyvena, turi turėti galimybę pasinaudoti priemonėmis, padedančiomis jiems dalyvauti baudžiamajame procese, o ypač – galimybę gauti informaciją apie baudžiamojo proceso eigą. Jiems turi būti pateikiama visa reikalinga informacija ir paskiriamas vertėjas, taip užtikrinant, kad nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos užsienietis supras procesinius veiksmus, kuriuose jis ar ji turi dalyvauti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad užsieniečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje, pirmojo kontakto institucijos turi suteikti informaciją apie procedūras, tvarką ar specialias apsaugos priemones, kuriomis nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikoje, kad apgintų savo interesus. Nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje ES valstybėje narėje turintis asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos kitoje ES valstybėje narėje, gali pateikti skundą, pranešimą ar pareiškimą apie patirtą nusikalstamą veiką savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisėsaugos institucijoms. Šiuo atveju skundą, pranešimą ar pareiškimą gavusios institucijos turi jį nedelsiant perduoti ES valstybės narės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, teisėsaugos institucijoms. Nuo nusikalstamos veikos nukentėję užsieniečiai turi teisę pateikti parodymus baudžiamajame procese iškart po to kai nusikalstama veika buvo padaryta. Tais atvejais, kai būtina nukentėjusiuosius užsieniečius apklausti pakartotinai, o jie jau yra išvykę iš valstybės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, apklausa gali būti atliekama telefonu ar videokonferencijos pagalba. Nuo smurtinių nusikalstamų veikų nukentėję nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių gyventojai turi teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijas, turinčias įgaliojimus spręsti ar tokie kreipimaisi turi būti tenkinami. Gavusi kreipimąsi institucija turi jį persiųsti atitinkamai valstybės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, institucijai. Įgaliojimai tiek priimti kitoje ES valstybėje narėje pateiktą kreipimąsi, tiek persiųsti gautą kreipimąsi kitų ES valstybių narių institucijoms, suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Atviras