Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam nusikalstama veika (nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu) padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Teisės, kurias įstatymai suteikia pripažįsta nukentėjusiesiems, atsiranda nuo to momento, kada toks nutarimas ar nutartis priimami.
Kokie veiksmai laikomi nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais apibrėžia Baudžiamasis kodeksas. Tačiau daug mažiau pavojingų, bet vis tiek pažeidžiančių nukentėjusiųjų interesus veikų numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Jeigu Jūs nukentėjote nuo administracinio nusižengimo, Jūs turite būti pripažintas nukentėjusiuoju administracinėje teisenoje. Tačiau toliau šioje knygoje atsakomybės už administracinius nusižengimus realizavimo klausimai neaptariami.
Jeigu Jūs nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, turėtumėte tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Apie tai, kaip pranešti apie nusikalstamą veiką, plačiau parašyta skyriuje „Pranešimas apie nusikalstamą veiką”. Dauguma nusikalstamų veikų turi būti tiriamos, net jei nusikaltimo aukos nenori, kad jos būtų tiriamos. Tačiau yra tokių nusikalstamų veikų, kurias galima tirti tik tada jei nukentėjusysis kreipiasi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nukentėjusysis turi daug teisių ir jas žinoti yra labai svarbu. Plačiau nukentėjusiųjų teisės apžvelgiamos čia. Kartais yra sunku pačiam tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, todėl teisinė pagalba baudžiamajame procese gali būti būtina. Nukentėjusieji turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Plačiau apie nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiesiems rašoma čia.