Kitose Europos Sąjungos valstybėse reziduojančių nukentėjusiųjų teisės

Asmenys, kurie nukenčia nuo nusikalstamų veikų užsienyje, yra itin pažeidžiami. Jie nežino kaip atitinkamoje užsienio valstybėje atrodo baudžiamasis procesas ir kokios pagalbos nusikaltimų aukoms galima tikėtis, nemoka kalbos, kuria vyksta baudžiamasis procesas, o ir pačioje valstybėje, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėję užsieniečiai paprastai būna neilgai, o todėl jiems sudėtinga dalyvauti baudžiamuosiuose procesuose dėl jų patirtų nusikalstamų veikų.

Asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų valstybėje, kurioje negyvena, turi turėti galimybę pasinaudoti priemonėmis, padedančiomis jiems dalyvauti baudžiamajame procese, o ypač – galimybę gauti informaciją apie baudžiamojo proceso eigą. Jiems turi būti pateikiama visa reikalinga informacija ir paskiriamas vertėjas, taip užtikrinant, kad nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos užsienietis supras procesinius veiksmus, kuriuose jis ar ji turi dalyvauti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad užsieniečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje, pirmojo kontakto institucijos turi suteikti informaciją apie procedūras, tvarką ar specialias apsaugos priemones, kuriomis nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikoje, kad apgintų savo interesus.

Nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje ES valstybėje narėje turintis asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos kitoje ES valstybėje narėje, gali pateikti skundą, pranešimą ar pareiškimą apie patirtą nusikalstamą veiką savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisėsaugos institucijoms. Šiuo atveju skundą, pranešimą ar pareiškimą gavusios institucijos turi jį nedelsiant perduoti ES valstybės narės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, teisėsaugos institucijoms.

Nuo nusikalstamos veikos nukentėję užsieniečiai turi teisę pateikti parodymus baudžiamajame procese iškart po to kai nusikalstama veika buvo padaryta. Tais atvejais, kai būtina nukentėjusiuosius užsieniečius apklausti pakartotinai, o jie jau yra išvykę iš valstybės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, apklausa gali būti atliekama telefonu ar videokonferencijos pagalba.

Nuo smurtinių nusikalstamų veikų nukentėję nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių gyventojai turi teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijas, turinčias įgaliojimus spręsti ar tokie kreipimaisi turi būti tenkinami. Gavusi kreipimąsi institucija turi jį persiųsti atitinkamai valstybės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, institucijai. Įgaliojimai tiek priimti kitoje ES valstybėje narėje pateiktą kreipimąsi, tiek persiųsti gautą kreipimąsi kitų ES valstybių narių institucijoms, suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.