Artimųjų reakcijos

Kai kurie nukentėjusiojo ar nukentėjusiosios artimieji gali kaltinti auką dėl to, kas nutiko. Tai gali įvykti, nes artimieji gali jausti baimę, kad arti jų buvo padaryta nusikalstama veika, o todėl gali pradėti baimintis, kad tai galėjo nutikti ir jiems. Deja, tokia artimųjų reakcija gali paskatinti nusikalstamą veiką išgyvenusį asmenį jaustis kaltu (-a) arba net gėdytis, kad jie tapo nusikalstamos veikos auka, nepaisant to, kad tokios mintys yra nepagrįstos ir klaidingos. Artimieji gali pasąmoningai kaltinti auką vien tam, kad galėtų kaip nors paaiškinti, kodėl nusikalstama veika buvo padaryta.

Kita galima artimųjų reakcija yra vengimas. Dauguma mūsų nėra lankę mokymų ir yra nepasiruošę kalbėti tokiomis temomis, o toks išankstinis “nepasirengimas” skatina klaidingą įsitikinimą, kad, jei nežinome ką tiksliai pasakyti, geriau nesakyti nieko ir išvis vengti pokalbio tokia tema. Reikėtų pabrėžti, kad vengimas nėra gera reakcija, kadangi toks aplinkinių atsitraukimas nuo aukos gali tik paskatinti nukentėjusiojo ar nukentėjusiosios įsitikinimą, kad artimieji nebenori bendrauti, nes patirta nusikalstama veika auką pakeitė ar sugadino.